vidumas

vidùmas sm. (2) 1. vidurinė dalis, centras (apie vietą): Pastatė anys ją savo vietona patime vidume namų BB2 Sam 6,17. 2. vidurys (apie laiką): Nakties vidume baugumas ema ir išeina iš trobos Skdv. Vasaros vidume antsiskreibė vilnoną raištį, ar mado[je]! Varn. 3. didesnioji dalis: Vidumą javų jau susivežėm Brž.